Artėja “Gailestingumo kongresas” Lietuvoje ir štai mes su keliais draugais ruošiamės važiuoti šį savaitgalį į Telšius skelbti šią žinią. Parinkau muziką paveikslo meditacijai, radau maldą, sukūriau apmąstymą… Įkeliu pamąstyti ir Jums. Visa kita Dievo rankose :)
Norėdamas pasiteisinti, anas paklausė Jėzų: „O kas gi mano artimas?” Jėzus prabilo: „Vienas žmogus keliavo iš Jeruzalės į Jerichą ir pakliuvo į plėšikų rankas. Tie išrengė jį, sumušė ir nuėjo sau, palikdami pusgyvį. Atsitiktinai tuo pačiu keliu ėjo vienas kunigas. Jis pamatė, bet praėjo kita puse kelio. Taip pat ir levitas, pro tą vietą eidamas, jį matė ir praėjo kita kelio puse. O vienas pakeleivis samarietis, užtikęs jį, pasigailėjo. Jis priėjo prie jo, užpylė ant žaizdų aliejaus ir vyno, aptvarstė jas; paskui, užkėlęs ant savo gyvulio, nugabeno į užeigą ir slaugė jį. Kitą dieną jis išsiėmė du denarus, padavė užeigos šeimininkui ir tarė: ‘Slaugyk jį, o jeigu išleisi ką viršaus, sugrįžęs aš tau atsilyginsiu’. Kas iš šitų trijų tau atrodo buvęs artimas patekusiam į plėšikų rankas?” Jis atsakė: „Tas, kuris parodė jam gailestingumą”. Jėzus atsakė: „Eik ir tu taip daryk!”
Apmąstymas:
Kas galėtų būti tas gailestingasis samarietis šiuolaikiniame gyvenime? Kiekvienas iš mūsų galime juo būti. Kristus ragina mus laikytis gerojo samariečio gyvenimo stiliaus. Koks tas stilius? Tai širdis, kuri mato, kam trūksta meilės ir atitinkamai elgiasi. Maža to, kaip Bažnyčios Tėvai moko, pats Jėzus yra Gerasis Samarietis. Jis prisiartina prie kiekvieno asmens ir užpila ant jo žaizdų paguodos aliejaus ir vilties vyno, palydi jį iki prieglaudos, kuri yra Bažnyčia, o už gydymą jau yra sumokėjęs iš anksto. Kristus mums apreiškia, kad Dievas yra Meilė ir kartu moko, kad pamatinis žmogaus tobulėjimo, tad ir pasaulio perkeitimo dėsnis yra naujasis meilės įstatymas. Norint būti meilės ir bendrystės liudytojais, reikia drąsos eiti prieš srovę. Šventoji Dvasia duos mums reikiamą vaizduotę, kad suvoktume, kaip tapti artimais tiems, kurie kenčia, kaip jų išklausyti ir leisti, kad mus sukrėstų juos ištikusios nelaimės būsena. Išmokime peržengti baimę. Mes visi pažįstame savisaugos instinktą - norą užsitikrinti saugumą, net jei nukentėtų kitas. Ir šiais laikais, kai nesaugumo jausmas auga, tas instinktas atrodo dar stipresnis. Kaip nepasiduoti baimei? Kaip kitaip, negu einant link kitų, netgi link tų, kurie atrodo grėsmingi? Dabartinis istorijos scenarijus yra socioekonominė, dvasinė ir kultūrinė krizė. Tačiau ji taip pat yra proga sprendimams, apie kuriuos kalba Bažnyčios socialinis mokymas. Pagrindinis jo principas ir jėga yra artimo meilė. Ši doktrina, Šventojo Tėvo įsitikinimu, leidžia nustatyti integralaus žmogiško vystymosi procesą, kuris įtraukia širdį, lemia didesnį visuomenės žmogiškumą. Tai ne tik intelektualinis pažinimas, bet taip pat išmintis, kuri gali pasiūlyti kūrybingų būdų iš dabartinės tokios didelės ir sudėtingos krizės. Artimo meilės šaltinis yra Dievo meilė, išmokimas mylėti iš Dievo. Dievas gi mums davė ne baimės, bet galybės, meilės ir protingumo dvasią (žr. 2 Timotiejui 1,7).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą